Seimui peticija pateikta 2025-07-09 d.

1. Siūlymo pagrindimas

1.1 Kreipimosi pateikimo priežastys ir tikslai

      Demokratinės valstybės stabilumas ir viešųjų sprendimų skaidrumas reikalauja, kad bet kokie išoriniai (užsienio) poveikiai, galintys daryti įtaką šalies vidaus procesams – ypač politiniams, informaciniams, kultūriniams ir visuomeniniams – būtų skaidriai atpažįstami. Esant neskaidrumui, vis dažniau stebima, kad įvairios organizacijos, fiziniai asmenys ar iniciatyvos, veikdami viešojo intereso srityse, yra finansuojami užsienio šaltinių, tačiau tai visuomenei nėra tinkamai atskleidžiama.

      Be to, dažnai naudojami tarpininkai (angl. proxies), kurie formaliai yra nepriklausomi, tačiau faktiškai atstovauja užsienio interesams. Tokie tarpininkai leidžia išvengti tiesioginio užsienio įtakos matomumo, o tai apsunkina viešosios erdvės skaidrumo užtikrinimą.
        Tokios aplinkybės kelia pavojų:

      - viešosios nuomonės manipuliacijai;

      - sprendimų priėmėjų veiklos šališkumui;

      - demokratinių procesų skaidrumui;

      - visuomenės pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis.

 

1.2 Demokratinių valstybių pavyzdžiai

      Panašūs įstatymai galioja keliose brandžiose demokratijose.

      Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1938 m. galioja Užsienio agentų registracijos įstatymas (FARA).

      Australijoje 2018 m. priimtas Užsienio įtakos skaidrumo įstatymas (Foreign Influence Transparency Scheme Act).

      Izraelyje nevyriausybinės organizacijos, gaunančios reikšmingą finansavimą iš užsienio vyriausybių, privalo tai viešai nurodyti.

    Prancūzijoje, Vokietijoje, Kanadoje veikia įvairūs mechanizmai, įpareigojantys deklaruoti užsienio ryšius, ypač politinio poveikio kontekste.

      Šių teisinių priemonių tikslas – ne riboti ar uždrausti užsienio finansavimą, bet užtikrinti jo matomumą ir informacijos apie jo kilmę prieinamumą visuomenei. Skaidrumas yra pamatinė demokratijos vertybė.

 

1.3  Atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai

      Įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai.

      Žodžio laisvė (25 str.) nėra ribojama – asmenys ir toliau gali laisvai reikšti mintis bei skleisti informaciją. Įstatymas įpareigotų tik deklaruoti veiklos finansavimo šaltinius, kai daromas viešas poveikis.

      Asociacijų laisvė (35 str.) išlieka neliečiama – nevyriausybinės organizacijos galėtų laisvai veikti, tačiau turėtų atskleisti, jei jų veikla finansuojama iš užsienio.

      Toks pat skaidrumo reikalavimas būtų taikomas ir žiniasklaidai, akademinėms institucijoms ir kt.

 1.4  Atitiktis tarptautiniams žmogaus teisių standartams

      Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) – siūlomas įstatymas neapriboja saviraiškos, susivienijimų ar kitų teisių, o tik nustato pareigą skaidriai atskleisti finansavimo šaltinius, kai daromas viešas poveikis.

      JT Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas – įstatymas nepažeidžia laisvių, o tik užtikrina skaidrumą ir atskaitomybę, kas yra būtina demokratinėje visuomenėje.

      Europos Sąjungos teisė – įstatymas nėra diskriminacinis, nes vienodai taikomas visiems užsienio subjektams, nepriklausomai nuo jų kilmės, kai jų veikla turi įtakos Lietuvos viešajam interesui.

 

1.5 Skaidrumą, o ne represijas užtikrinantis pobūdis

      Svarbu pabrėžti, kad įstatymas:

      - nedraudžia gauti paramos iš užsienio šaltinių;

      - nesuponuoja cenzūros ar išankstinių leidimų veiklai;

      - nustato aiškias deklaravimo pareigas;

      - neskirsto subjektų pagal jų pažiūras – vienintelis kriterijus yra finansavimo kilmė ir viešosios veiklos sritis.

      Tai – ne represinė, o techninė ir etikos principais grindžiama priemonė, kuri stiprina visuomenės pasitikėjimą ir padeda užkirsti kelią slaptai įtakai, galinčiai paveikti demokratiją ar nacionalinį saugumą.

 

1.6  Apsauga nuo politinės manipuliacijos

      Tinkamai įgyvendintas įstatymas:

      - užkirs kelią užsienio interesams daryti įtaką per tarpininkus, ypač rinkimų procesui ar viešosios nuomonės formavimui;

      - sustiprins politikų, žiniasklaidos, NVO veiklos skaidrumą ir reputacinį pasitikėjimą;

      - apribos interesų konfliktus ir sumažins grėsmę informaciniam šališkumui.

     

      Apibendrinant, siūlomas įstatymas yra:

      - suderinamas su Konstitucija;

      - atitinka tarptautinius įsipareigojimus;

      - orientuotas į skaidrumo didinimą, o ne į draudimus ar bausmes.

     Jį taiko ne autoritarinės, o būtent brandžios demokratijos, kurios supranta, kad laisvė be atskaitomybės yra trapi, o viešasis pasitikėjimas – svarbiausias demokratinės visuomenės kapitalas.

 

Baigiamoji pastaba

      Įstatymo projektas pateikiamas kaip pirminis variantas, skirtas svarstymui ir tobulinimui. Su šiuo projektu siejasi poreikis peržiūrėti Politinių organizacijų įstatymą, Rinkimų kodeksą bei kitus teisės norminius aktus.

 

 

Priedas Nr. 1

LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO ĮTAKOS SUBJEKTŲ SKAIDRUMO ĮSTATYMAS

Projektas

 

                                                                                              I SKYRIUS
                                                                                BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

      1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti viešumą ir skaidrumą, kai Lietuvoje veikiama užsienio subjektų pavedimu arba gaunama tiesioginė ar netiesioginė parama iš užsienio.
2. Įstatymas taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie atitinka užsienio įtakos subjekto apibrėžimą.
3. Šio įstatymo taikymo išimtys, įskaitant atvejus, kai tam tikri subjektai ar veiklos rūšys laikomi išimtiniais, reglamentuojamos V skyriuje.

      2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

    1. Užsienio įtakos subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris vykdo faktinę veiklą, darančią poveikį Lietuvos politiniams, visuomeniniams, kultūriniams, informaciniams, švietimo, mokslo, ekonominiams ar kitiems reikšmingiems viešiesiems procesams ir:

      1) per paskutinius 12 mėnesių gavo tiesioginę ar netiesioginę paramą iš užsienio subjektų; arba
         2) veikia kaip tarpininkas, perduodantis tokią paramą.

2. Užsienio subjektas – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, registruotas arba nuolat gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, įskaitant Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir NATO valstybių narių subjektus, taip pat tarptautines institucijas, fondus, organizacijas bei jų padalinius.

      Užsienio subjektu taip pat laikomas Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, kuris yra užsienio juridinio asmens padalinys, filialas ar kita priklausoma struktūra.

3. Tarpininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal susitarimą ar faktinį veikimą perduoda užsienio subjekto suteiktą paramą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
4. Parama - tai finansinė, materialinė, organizacinė, techninė, informacinė, ekspertinė ar mokymų, teisinė ar kitokia pagalba.
5. Netiesioginis paramos teikimas – atvejis, kai tarpininkas perduoda iš užsienio subjekto gautą paramą tretiesiems asmenims.

      Netiesioginis paramos teikimas nelaikomas pažeidimu, tačiau jis sukuria pareigą deklaruoti pagal šį įstatymą.

6. Registro tvarkytojas – valstybės institucija ar įstaiga, kurią Vyriausybė paskyrė administruoti Užsienio įtakos subjektų registrą (toliau – Registras).
7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose teisės aktuose.
8.  

II SKYRIUS
    DEKLARAVIMAS. UŽSIENIO ĮTAKOS SUBJEKTŲ, TARPININKŲ PAREIGOS IR TEISĖS   

     

      3 straipsnis. Deklaravimo tvarka

      1. Asmenys, atitinkantys užsienio įtakos subjekto kriterijus, privalo pateikti deklaraciją Registro tvarkytojui.

      2. Deklaracijoje nurodoma:

      1) gautos paramos šaltinis (užsienio subjektas), pobūdis, apimtis ir laikotarpis;

      2) veiklos sritis ir tikslai Lietuvos Respublikoje;

      3) kiti esminiai duomenys, kuriuos nustato Registro tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka.

    3. Deklaracija pateikiama per 20 darbo dienų nuo momento, kai fizinis ar juridinis asmuo pradeda atitikti šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

      4. Jei veikla ar parama tęsiasi, deklaracija atnaujinama ne rečiau kaip kas 6 mėnesius arba per 20 darbo dienų nuo aplinkybių, lėmusių deklaruotų duomenų pasikeitimą, atsiradimo.

      5. Užsienio įtakos subjektai taip pat privalo kasmet pateikti Registro tvarkytojui metinę veiklos ir finansavimo ataskaitą.

    6. Tarpininkai, kurie iš užsienio subjektų gauna daugiau 2500 eurų per metus arba vienkartinė parama viršija 500 eurų ir perduoda šią paramą tretiesiems asmenims, privalo:

      1) deklaracijoje aiškiai nurodyti visus fizinius ar juridinius asmenis, kuriems perduota parama, jos apimtį, tikslą ir laikotarpį;

      2) informuoti paramos gavėjus apie paramos kilmę ir jų pareigas pagal šį įstatymą.

      7. Jei veikla yra nutraukta, tačiau parama iš užsienio subjektų tęsiasi, užsienio įtakos subjektas privalo deklaracijoje pagrįsti tokios paramos paskirtį ir jos atitikimą šio įstatymo tikslams. Nepagrįstas paramos gavimas be atitinkamos veiklos gali būti laikomas neatitinkančiu šio įstatymo nuostatų.

      4 straipsnis. Viešumo ir skaidrumo pareiga

1. Užsienio įtakos subjektai, kurie viešai skleidžia informaciją, privalo nurodyti, kad yra įtraukti į Registrą. Viešame turinyje (viešojoje komunikacijoje, įskaitant žiniasklaidos pranešimus, publikacijas interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, reklaminiuose ar informaciniuose leidiniuose bei renginiuose), naudojamas prierašas:

      „Juridinis/fizinis asmuo registruotas kaip užsienio įtakos subjektas“.

2. Žymėjimo pareiga netaikoma, jeigu gauta parama neviršija 5 000 eurų per metus arba buvo vienkartinė, mažesnė nei 1 000 eurų, nebent kitaip nustatyta Registro tvarkytojo sprendimu.
3. Registro tvarkytojas gali nustatyti detalesnius reikalavimus dėl žymėjimo formato, vietos ir apimties, atsižvelgdamas į informacijos pateikimo formą ir terpę.
4. Užsienio įtakos subjektai privalo bendradarbiauti su Registro tvarkytoju užtikrinant skaidrumo reikalavimų įgyvendinimą.

      5 straipsnis. Užsienio įtakos subjektų pareigos ir teisės

 

      1. Užsienio įtakos subjektai privalo:

      1) registruotis Registre;

      2) deklaruoti veiklą ir paramą pagal šio įstatymo 3 straipsnį;

      3) vykdyti skaidrumo ir atskaitomybės praeigas, įskaitant viešosios komunikacijos žymėjimą pagal šio įstatymo 4 straipsnį;

      4) jeigu parama teikiama per tarpininką – užtikrinti, kad tarpininkas veiktų pagal šio įstatymo 6 straipsnį.

2. Užsienio įtakos subjektai taip pat privalo bendradarbiauti su atsakingomis valstybės institucijomis ir per pagrįstą terminą pateikti jų prašomą informaciją.
3. Užsienio įtakos subjektai turi teisę:

      1) susipažinti su savo duomenimis Registre;

      2) teikti paaiškinimus, papildomus duomenis arba nesutikti su duomenų įrašymu, jei mano, kad įtraukimas į Registrą yra nepagrįstas;

      3) ginčyti Registro tvarkytojo sprendimus įstatymų nustatyta tvarka.

4. Jei trečiasis asmuo (gavėjas) žino arba pagrįstai turėtų žinoti, kad gauta parama yra užsienio kilmės, ir jo veikla atitinka 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, jis pats atsako už registracijos ir deklaravimo pareigos įvykdymą.

      6 straipsnis. Tarpininkų pareigos

1. Tarpininkas privalo registruotis Registre, jeigu:

      1) per kalendorinius metus perduoda daugiau kaip 5 000 eurų vertės paramą; arba

     2) vienkartinė perduota parama viršija 1 000 eurų.

      2. Tarpininkas privalo deklaruoti visus gavėjus, kuriems perduota parama, nurodant:

      1) gavėjo pavadinimą;

      2) paramos dydį;

      3) paskirtį ir laikotarpį.

3. Tarpininkas taip pat privalo:

      1) informuoti kiekvieną gavėją apie:

      a) tai, kad gauta parama yra užsienio kilmės;

      b) pareigas pagal šį įstatymą (įskaitant galimą registraciją);

      2) užtikrinti, kad parama nebūtų naudojama įstatymui prieštaraujančiai veiklai.

     4. Tarpininkas privalo bendradarbiauti su Registro tvarkytoju ir teikti visą reikalingą informaciją šio įstatymo įgyvendinimui.

 

III SKYRIUS
UŽSIENIO ĮTAKOS SUBJEKTŲ REGISTRAS IR JO ADMINISTRAVIMAS

      7 straipsnis. Registras

1. Registras yra viešas registras, kurį administruoja Vyriausybės paskirta institucija (Registro tvarkytojas).
2. Į Registrą įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
3. Registre skelbiamos užsienio įtakos subjektų pateiktos deklaracijos, informacija apie paramą, veiklos pobūdį bei ryšius su užsienio subjektais.
4. Registro duomenys yra vieši, išskyrus atvejus, kai jų atskleidimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams dėl valstybės saugumo ar asmens duomenų apsaugos.

      8 straipsnis. Registro duomenų viešumas ir duomenų apsaugos principai

1. Registro duomenys viešinami tiek, kiek būtina įstatymo tikslams – skaidrumui ir atskaitomybei užtikrinti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir kitų teisės aktų.

       2. Viešai skelbiami tik šie duomenys:

      1) juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė;

      2) gautos paramos šaltinis, pobūdis, apimtis ir laikotarpis;

      3) veiklos pobūdis (be perteklinių detalių);

      4) deklaracijų ir metinių ataskaitų santraukos.

3. Registro tvarkytojas privalo užtikrinti, kad būtų skelbiami tik tie duomenys, kurie būtini šio įstatymo tikslams įgyvendinti, ir vengiama perteklinės ar nereikšmingos informacijos.
4. Sprendimą dėl tam tikrų duomenų neskelbimo, kai kyla grėsmė nacionaliniam saugumui, priima Registro tvarkytojas, vadovaudamasis Valstybės saugumo departamento rekomendacija.
5. Duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi Registro tvarkytojas užtikrina pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir kitus teisės aktus.
6. Registro tvarkytojo sprendimas dėl duomenų neskelbimo turi būti pagrįstas, motyvuotas ir gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.  

      9 straipsnis. Registro tvarkytojo funkcijos, pareigos ir teisės

      1. Registro tvarkytojas atsakingas už Registro administravimą, duomenų tikslumą, saugumą ir teisėtą naudojimą.

      2. Registro tvarkytojas vykdo šias funkcijas:

      1) priima, tikrina ir įregistruoja deklaracijas;

      2) skelbia deklaruotus duomenis laikydamasis šio įstatymo ir duomenų apsaugos principų;

      3) viešina duomenis apie paramos kilmę ir veiklos pobūdį;

      4) teikia metodinę pagalbą subjektams dėl deklaravimo ir žymėjimo.

      3. Registro tvarkytojas privalo:

      1) užtikrinti tvarkomų duomenų tikslumą, apsaugą ir atitiktį teisės aktams;

      2) veikti proporcingai ir nepažeisti subjektų teisėtų interesų;

      3) per 30 kalendorinių dienų atsakyti į pagrįstus prašymus ar skundus.

      4. Registro tvarkytojas turi teisę:

      1) reikalauti papildomos informacijos, susijusios su deklaracija;

      2) atsisakyti įregistruoti deklaraciją, jei ji yra netiksli, neišsami ar prieštarauja įstatymams;

      3) perduoti informaciją atsakingoms institucijoms ir inicijuoti tyrimą dėl galimo įstatymo pažeidimo.

 

 

                                                                                             III SKYRIUS
                                                               SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. ATSAKOMYBĖ

 

       10 straipsnis. Skundų nagrinėjimas ir tyrimų atlikimas

1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti skundą dėl galimo šio įstatymo pažeidimo. Skundai, neturintys faktinių pagrindų, laikomi nepagrįstais ir gali būti atmesti be tyrimo.

      2. Gavęs skundą ar kitą informaciją apie galimą pažeidimą, Registro tvarkytojas:

      1) pradeda tyrimą per 20 darbo dienų;

      2) turi teisę reikalauti papildomos informacijos, dokumentų ar paaiškinimų;

      3) priima sprendimą dėl atsakomybės taikymo, Registro duomenų keitimo ar išregistravimo.

 

      11 straipsnis. Atsakomybė

      1. Asmenys atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka už:

      1) pareigos deklaruoti nevykdymą;

      2) klaidingų ar neišsamių duomenų pateikimą;

      3) skaidrumo žymėjimo reikalavimų nevykdymą;

      4) pareigos deklaruoti netiesioginę paramą nevykdymą.

      2.Baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai veiksmai yra tyčiniai ir daro poveikį politiniams ar visuomeniniams procesams:

      1) tyčia nuslepiama parama iš užsienio subjektų;

      2) naudojami fiktyvūs tarpininkai arba dokumentai;

      3) paramos schemos naudojamos politiniam ar rinkiminiam poveikiui;slepiamas netiesioginė parama per kitus subjektus (tarpininkus       4) ar fiktyvius gavėjus), kai tai daroma siekiant daryti politinį ar visuomeninį poveikį.

      3. Politinėms organizacijoms (politinėms partijoms, politiniams komitetams ir pan.) papildomai gali būti taikomos šios sankcijos:

      1) valstybės biudžeto asignavimų skyrimo sustabdymas arba nutraukimas, jeigu tai pagrįsta ir proporcinga, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį;

      2) registracijos ar rinkimų dalyvavimo apribojimas, jei nustatomas sisteminis ir sąmoningas pažeidimas bei toks sprendimas nepažeidžia Konstitucijos;

      3) informacijos apie pažeidimą paskelbimas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

 

V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

      12 straipsnis. Įstatymo netaikymas

      1. Šis įstatymas netaikomas šiems subjektams ir veiklos atvejams:

      1) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kai jos vykdo bendradarbiavimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ar tarptautinius susitarimus;

      2) Tarptautinių organizacijų vidinei veiklai, kai ji vykdoma pagal tarptautines sutartis, tarpvyriausybinius susitarimus arba kitus oficialius Lietuvos Respublikos sprendimus;

      3) Diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms – tik jų vidinei veiklai, vykdomai pagal tarptautinės teisės normas.

      2. Tačiau šis įstatymas taikomas:

     1) Tarptautinių organizacijų ar jų padalinių teikiamai paramai, kai ji:

     a) teikiama ne jų vidinei veiklai vykdyti, o trečiosioms šalims (organizacijoms, fiziniams ar juridiniams asmenims);

      b) turi realų ar potencialų poveikį Lietuvos politiniams, informaciniams, kultūriniams ar visuomeniniams procesams;

     2) Diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms – tokią pačią veiklą, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte.

     13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja po 6 mėnesių nuo jo paskelbimo.
2. Vyriausybė per 3 mėnesius nuo įstatymo paskelbimo priima visus šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
3. Registro tvarkytojas turi būti paskirtas ne vėliau kaip iki įstatymo įsigaliojimo dienos.

 

INFORMACIJA APIE PETICIJĄ

 

        Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Dokumentų valdymo skyrius patvirtino, kad peticiją gavo, bet neperdavė Peticijos komisijai. Beveik po metų, 2026-06-09 pakartojau peticijos siuntimą.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTO NUOMONĖ SEIMO PETICIJŲ KOMISIJAI DĖL PETICIJOJE PATEIKTO SIŪLYMO priimti Užsienio įtakos subjektų skaidrumo įstatymą (2026-06-25 d.)

 

            Atsakydami į Jūsų prašymą, teikiame nuomonę dėl ... peticijoje pateikto siūlymo priimti Užsienio įtakos subjektų skaidrumo įstatymą.

           Mūsų vertinimu, kartu su peticija pateiktu įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas ne tik yra neišbaigtas, teisiškai netikslus ir neaiškus, bet ir nedera su konstituciniais demokratijos, žmogaus teisių apsaugos ir Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos principais.

         Dėl savo neišbaigtumo, netikslumo ir neaiškumo projektas laikytinas tik įstatymo priėmimo sumanymu, o siekiant jį pateikti svarstyti Seimui, jis turėtų būti iš esmės pataisytas, taip pat kartu reikėtų parengti ir pateikti susijusių įstatymų pakeitimo projektus. Pavyzdžiui, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė galėtų būti nustatyta ne siūlomame įstatyme, o atitinkamai Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose. Neaiškus pareiškėjos siūlomo teisinio reguliavimo santykis su nustatytuoju Rinkimų kodekse, patvirtintame konstituciniu įstatymu ir turinčiame aukštesnę teisinę galią nei turėtų siūlomas įstatymas.

         Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas panašus į nustatytąjį Sakartvelo 2024 m. Užsienio įtakos skaidrumo įstatyme ir 2025 m. Užsienio agentų registracijos akte. Kai kurios šio projekto nuostatos yra analogiškos šiuo metu galiojančio Rusijos Federacijos 2022 m. federalinio įstatymo „Dėl užsienio įtaką patiriančių asmenų veiklos kontrolės“ nuostatoms, pavyzdžiui, reikalaujama, kad asmuo savo viešojoje komunikacijoje skelbtų tai, kad jis yra įregistruotas kaip užsienio įtakos subjektas (užsienio agentas), itin plačiai apibrėžta užsienio įtaka, apimanti ne tik materialinę, bet ir kitokios formos pagalbą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu byloje Kobaliya ir kiti prieš Rusiją konstatavo, jog Rusijos Federacija, įstatymais reikalaudama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys registruotųsi kaip užsienio agentai, laikytųsi griežtų audito taisyklių ir viešojoje komunikacijoje privalomai skelbtų savo kaip užsienio agentų statusą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę, 11 straipsnio garantuojamą asociacijų laisvę, taip pat 8 straipsnio saugomą teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

            Panašus įstatymas (dėl užsienio paramą gaunančių organizacijų skaidrumo) 2017 m. buvo priimtas Vengrijoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2020 m. birželio 18 d. sprendimu byloje C-78/18 (Europos Komisija prieš Vengriją) pripažino, kad Vengrija, šiame įstatyme nustatydama pilietinės visuomenės organizacijų, tiesiogiai ar netiesiogiai gaunančių tam tikrą ribą viršijančią užsienio paramą, registravimosi, deklaravimo ir viešumo pareigas ir numatydama galimybę šių pareigų nevykdančioms organizacijoms taikyti sankcijas, nustatė diskriminacinius ir nepateisinamus apribojimus ir taip pažeidė jai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 12 straipsnius tenkančius įsipareigojimus.

          Pabrėžtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą „užsienio subjektais“, kurių įtaką reikėtų deklaruoti, būtų laikomi asmenys ar organizacijos iš bet kurių užsienio valstybių, įskaitant Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir NATO valstybes nares. Manome, kad tai neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos (Konstitucijos tekste išreikštos negatyviuoju ir pozityviuoju aspektais atitinkamai Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ ir Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“), grindžiamos universaliomis demokratinėmis konstitucinėmis vertybėmis, kurios yra bendros su kitų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių vertybėmis, ir suponuojančios Lietuvos Respublikos pasirinktą europinę ir transatlantinę integraciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos lygiu yra diskutuojama dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atstovavimo interesų grupėms trečiųjų valstybių vardu skaidrumo priėmimo. Kartu su peticija pateiktas projektas pagal savo koncepciją yra artimas ne demokratinių valstybių siekiui reguliuoti trečiųjų valstybių įtaką politikai, teisės aktams ar sprendimų priėmimui (lobizmą), o Rusijos, Sakartvelo ir kitų panašių „užsienio agentų“ įstatymų modeliui.

 

Departamento direktorius                                                                                                                            Dainius Zebleckis

 

 

MANO ATSAKYMAS Į TEISĖS DEPARTAMENTO NUOMONĘ (2026-07-07)

 

        Dėl Teisės departamento pastabų, susijusių su teisėkūros technika, iš esmės sutinku. Kartu su peticija pateiktas įstatymo projektas buvo skirtas parodyti siūlomo teisinio reguliavimo kryptį ir esmę, o ne pateikti galutinai suderintą teisės aktą. Pagal Peticijų konstitucinį įstatymą pareiškėjas gali prie peticijos pridėti siūlomo norminio teisės akto projektą, tačiau peticija nėra skirta atlikti  Seimo, jo komitetų, Teisės departamento ir kitų valstybės institucijų darbą. Galutinis teisės akto parengimas, jo suderinimas su kitais įstatymais ir reikalingų lydimųjų projektų rengimas yra teisėkūros proceso dalis, kuri pagal Konstituciją ir teisėkūros principus priklauso Seimui ir jo institucijoms. Todėl suprantama, kad tolesniame teisėkūros procese jis turėtų būti tikslinamas, suderinamas su kitais teisės aktais ir prireikus papildomas susijusių įstatymų pakeitimais.

       Teisės departamento pastaba, kad administracinė ir baudžiamoji atsakomybė galėtų būti nustatyta atitinkamai Administracinių nusižengimų kodekse ir Baudžiamajame kodekse, vertintina kaip teisėkūros technikos siūlymas. Sutinku, kad galutiniame teisėkūros procese toks sprendimas galėtų būti pasirinktas.

          Teisės departamento pastaba dėl siūlomo reguliavimo santykio su Rinkimų kodeksu taip pat suprantama. Jeigu teisėkūros proceso metu būtų nustatyta, kad siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo būtina keisti ir Rinkimų kodeksą ar kitus teisės aktus, tokie pakeitimai galėtų būti rengiami kartu. Ši aplinkybė savaime nepaneigia peticijoje keliamo klausimo aktualumo ir siūlomo teisinio reguliavimo tikslo.

Tačiau nesutinku su Teisės departamento nuomonėje pateiktu projekto koncepcijos vertinimu.

Teisės departamento nuomonėje teigiama, kad projektas savo koncepcija yra artimas Rusijos ar Sakartvelo vadinamųjų „užsienio agentų“ įstatymų modeliui. Nurodomi du panašumai – pareiga tam tikrais atvejais viešai nurodyti registracijos faktą ir platus paramos sąvokos apibrėžimas. Tačiau atskirų teisinių institutų panašumas savaime neįrodo, kad visas teisinis reguliavimas yra analogiškas. Tokiai išvadai pagrįsti nepakanka nurodyti pavienes panašias nuostatas. Reikėtų įrodyti, kad sutampa ne tik atskiri teisiniai institutai, bet ir pats reguliavimo tikslas, taikymo apimtis bei teisinės pasekmės.

        Projekto tikslas nėra riboti saviraiškos laisvę, asociacijų laisvę ar tarptautinį bendradarbiavimą. Projekto tikslas yra užtikrinti viešumą ir skaidrumą, kad visuomenė žinotų, kada viešojoje erdvėje veikiama naudojant užsienio finansavimą ar kitokią užsienio paramą.

Teisės departamento nuomonėje kritikuojamas ir platus paramos apibrėžimas. Tačiau techninė, informacinė, ekspertinė, mokymų ar teisinė pagalba neatsiranda savaime – ji reikalauja finansinių išteklių, specialistų darbo ir turi konkrečią piniginę vertę. Todėl skaidrumo pareiga neturėtų priklausyti vien nuo to, ar parama suteikiama pinigais, ar kitokia forma.

         Jeigu teisėkūros proceso metu būtų konstatuota, kad viešo žymėjimo pareiga tam tikrais atvejais yra pernelyg plati, ši nuostata galėtų būti tikslinama. Tačiau tai negali būti pagrindas atmesti patį skaidrumo principą.

           Teisės departamento nuomonėje teigiama, kad projektas neatitinka Lietuvos geopolitinės orientacijos, nes būtų taikomas ir Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės bei NATO valstybių subjektams.

           Su šiuo argumentu nesutinku.

          Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar NATO valstybės yra užsienio valstybės Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Lietuvos narystė šiose organizacijose nepanaikina jų kaip užsienio valstybių teisinio statuso. Skaidrumo principas negali priklausyti nuo to, iš kurios valstybės gaunama parama. Įstatymo tikslas – ne vertinti konkrečios valstybės patikimumą ar politinį statusą, bet užtikrinti visuomenės teisę žinoti viešajai veiklai skiriamo finansavimo kilmę. Priešingai, išimčių nustatymas vien dėl valstybės priklausymo tam tikrai tarptautinei organizacijai sudarytų prielaidas nevienodam teisiniam reguliavimui ir galėtų sudaryti sąlygas apeiti įstatymą naudojantis tarpininkais. Demokratinėje teisinėje valstybėje skaidrumo pareigos turi būti grindžiamos objektyviais kriterijais, o ne konkrečių valstybių statusu ar politiniu palankumu.

          Teisės departamento nuomonėje taip pat pažymima, kad Europos Sąjungos lygiu svarstoma direktyva dėl trečiųjų valstybių interesų atstovavimo skaidrumo. Tačiau vien tai, kad Europos Sąjungoje vyksta diskusijos dėl tam tikros direktyvos, nereiškia, kad Lietuvos Respublika negali savo iniciatyva priimti platesnio nacionalinio reguliavimo, jeigu jis neprieštarauja Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei. Lietuvos Respublikos Seimas turi konstitucinę teisę ir pareigą savarankiškai spręsti nacionalinio saugumo, skaidrumo ir korupcijos prevencijos klausimus.

        Peticijoje siūlomas reguliavimas nėra nukreiptas prieš jokias valstybes, organizacijas ar asmenis. Juo siekiama vieno tikslo – didesnio viešumo ir skaidrumo.

          Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teisėje finansavimo viešumo principas nėra naujovė. Pavyzdžiui, Politinių organizacijų įstatymas jau dabar numato viešą politinių organizacijų ir analitinių centrų finansinių ataskaitų, finansavimo duomenų bei kitos informacijos skelbimą. Vadinasi, pats finansavimo viešumo principas Lietuvos teisėje laikomas suderinamu su demokratinės valstybės principais. Vertinamas gali būti tik konkrečių teisinių priemonių proporcingumas, o ne pats skaidrumo principas.

       Demokratinėje valstybėje skaidrumas negali būti laikomas grėsme demokratijai. Priešingai – viešumas ir skaidrumas yra vieni svarbiausių demokratinės valstybės principų, padedančių mažinti korupcijos riziką, didinti valdžios atskaitomybę ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.

        Atsižvelgiant į tai, prašau Peticijų komisijos peticiją pripažinti pagrįsta ir perduoti ją tolesniam teisėkūros procesui, kuriame visos Teisės departamento nurodytos techninio pobūdžio pastabos galėtų būti išsamiai įvertintos ir, esant poreikiui, įtrauktos į galutinį įstatymo projektą.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PETICIJŲ KOMISIJOS ATSAKYMAS (2026-08-13)

 

       Pranešame, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija 2026 m. rugpjūčio 12 d. posėdyje svarstė Jūsų peticiją dėl Lietuvos Respublios užsienio įtakos subjektų skaidrumo įstatymo ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti pateikto siūlymo.

          Seimo Peticijų komisijos išvada dėl Jūsų peticijoje pateikto pasiūlymo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka bus pateikta svarstyti Seimui, kuris šiuo klausimu priims galutinį sprendimą. Apie Seimo priimtą sprendimą Jus informuosime raštu.

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                                 Tadas Prajara