2016-01-26 d. Peticijų komisijai pateikti siūlymai „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“. Kreipimosi priežastis ir tikslas – patobulinti nurodytų įstatymų teisės normas.
Toliau pateikiami įstatymų pakeitimo ir papildymo siūlymai bei paaiškinimas.
I. SIŪLOMI REFERENDUMO ĮSTATYMO PAKEITIMAI
1) Pakeisti Referendumo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį vietoje žodžio „laisvas“ įrašant „privalomas“.
Kodėl reikėtų privalomo balsavimo referendumuose ir kodėl nereikia rinkimuose.
Pirma, rinkimuose labai maži reikalavimai rinkėjų dalyvavimui lyginant su reikalavimais referendumui, todėl rinkėjų dalyvavimas yra neaktualus. Jeigu referendume rinkėjų dalyvavimo reikalavimai būtų tokie pat, kaip rinkimuose, tai privalomo balsavimo nereikėtų. Antra, kadangi rinkimai pagal sprendimo reikšmę skiriasi nuo referendumo, tai yra rinkimuose pasirenkami tik atstovai, kuriems visa atsakomybė ir suteikiama, o kadangi pagal susiformavusią politinę tradiciją sprendimai nuo atskirų išrinktųjų deputatų mažai priklauso, todėl rinkimai nėra svarbūs. Referendumuose patys žmonės tampa atsakingais už sprendimų priėmimą bei jų padarinius, todėl kuo daugiau žmonių savo sprendimą išreiškia, tuo jis labiau atspindi Tautos valią ir valstybėje yra didesnis demokratijos laipsnis.
Privalomas referendumas ne tik išmokytų piliečius domėtis valstybės reikalais, bet ir pripratintų prie minties, kad piliečio pareiga yra balsuoti ir išsakyti savo nuomonę. Paskui jau jie be prievartos mokėtų dalyvauti referendumuose ir priimti sprendimus. Taip pat, panaudojus privalomą balsavimą, galbūt pagaliau būtų nustatytas tikslus rinkėjų skaičius, nes dabar kai kurie skaičiai įtartinai atrodo (imu iš Vikipedijos, atsitiktinai parinktus miestus): pavyzdžiui, Alytaus miestas – 50922 rinkėjai, o pagal 2011 m. surašymą 60 302 gyventojai, 2014 m. - 56 364; Panevėžio m. – 84642 rinkėjai, pagal 2011 m. surašymą 99 690 gyventojų, 2013 m. - 97 589; Kauno m. – 261256 rinkėjai, pagal 2011 m. surašymą 315 993 gyventojai, 2013 m. - 311 148. Ir kažkodėl paprastai rinkėjų sąrašuose apie 100-150 tūkst. būna daugiau, kai tik su rinkimais vyksta referendumas, kurie po dviejų savaičių iškart stebuklingai išgaruoja (2008 m., 2012 m. rinkimai).
Taip pat reikia numatyti atsakomybę už nebalsavimą referendume. Žiūr. ATPK papildymo siūlymą.
2 straipsnis. Bendrieji referendumo principai
1. Dalyvavimas referendume yra privalomas ir grindžiamas demokratiniais rinkimų teisės principais: visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės bei slapto balsavimo.
2) Pakeisti 3 ir 5 straipsniuose pateikiamą sąvoką „Konsultaciniai (patariamieji) referendumai“ į „neprivalomi (fakultatyviniai) referendumai“ ir atitinkamai tai pakeisti 8 straipsnyje.
Pakeitimas reikalingas, nes pagal konstitucinės teisės teoriją yra toks referendumų suskirstymas:
- pagal būtinumą vykdyti referendumą, norint priimti tam tikrą sprendimą:
a) privalomas (imperatyvinis) referendumas– kai konstitucijoje numatyta, jog sprendimas tam tikru klausimu gali būti priimamas tik referendumu;
b) neprivalomas (fakultatyvinis) referendumas, organizuojamas konstitucijoje ar įstatyme numatytų subjektų, turinčių referendumo iniciatyvos teisę, nuožiūra.
- pagal juridinę galią:
a) sprendžiantis referendumas – tokio referendumo priimti sprendimai nereikalauja papildomo patvirtinimo, įsigalioja šalies teritorijoje ir paprastai gali būti pakeisti tik referendumu;
b) konsultacinis (patariamasis) referendumas – balsavimu išreiškiama rinkėjų nuomonė, į kurią parlamentas gali atsižvelgti arba neatsižvelgti.
Jeigu įstatyme kalbama apie vieną referendumo rūšį, tai logiška būtų jos nepainioti su kita rūšimi. Jeigu 5 straipsnyje reglamentuojami referendumai, kurių neprivaloma rengti, tai logiška, kad jie ir turi būti vadinami neprivalomais (fakultatyviniais).
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato konsultacinių (patariamųjų) referendumų, Konstitucija tik nustato kokiais atvejais privaloma rengti referendumą, o Referendumo įstatyme leidžia numatyti tik referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką (Konstitucijos 9 straipsnis).
3 straipsnis. Referendumo rūšys
Lietuvos Respublikoje gali būti rengiami privalomieji ir neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai.
5 straipsnis. Neprivalomi (fakultatyviniai) referendumai
Neprivalomi (fakultatyviniai)referendumai gali būti rengiami kitais svarbiausiais Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimais, dėl kurių pagal šį Įstatymą nėra būtina rengti privalomąjį referendumą, bet juos siūlo svarstyti referendumu 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ar Seimas.
3) Referendumo institutas, nors ir yra reglamentuotas Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“, tačiau pagal svarbą jis yra analogiškas kaip ir kiti piliečių rinkti institutai, kurių reglamentavimas yra kituose Konstitucijos skirsniuose, – Seimas, Prezidentas – jie visi yra Tautos suverenios galios įgyvendinimo priemonės, demokratijos institutai, todėl jeigu pirmus du institutus reglamentuojančių teisės normų pakeitimui reikalavimus nustato Referendumo įstatymo 7 str. 4 d., tai būtų logiška ir teisinga, kad ir Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimui keliami reikalavimai būtų lygiaverčiai ir būtų pagal to pačio 7 str. 4 d.
Todėl siūlau pakeisti 7 str. 3 d., įrašant „išskyrus 9 straipsnį“.
7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas
3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“, išskyrus 9 straipsnį, bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
4) Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį, vietoje „3 mėnesių terminas” įrašant „12 mėnesių terminas”.
Kol yra 300 tūkst. parašų reikalavimas, tai lyginant su kitomis valstybėmis, esamas parašų skaičius ir terminas yra pernelyg aukšti, kaip ir bet kurioje diktatūrinėje valstybėje, kurioje apie demokratiją kalbama tik teisės normose- pagrindiniame šalies Įstatyme, bet realiai tiesioginės demokratijos institutas neveikia, veikia tik atstovaujamosios demokratijos institutas. Pavyzdžiui, Šveicarija, kurioje yra apie 7,64 mln. gyventojų (2011 m.), 100 tūkst. parašų surinkimui duodamas 18 mėnesių terminas, o ir reikalavimai parašų įforminimui yra lengvesni.
11 straipsnis. Piliečių parašų rinkimas
5. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 12 mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.
5) Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį, vietoje „jo visi parašai neįskaičiuojami”, įrašant “įskaičiuojamas vienas jo parašas”. Tai kad pilietis pasirašė ne vieną kartą, neturėtų būti baudžiamas be kaltės, nes kaltė jo nenustatoma, todėl iš jo be kaltės negali būti atimta teisė pareikšti savo norą paremti referendumo iniciatyvą - vienas piliečio parašas yra teisingas.
13 straipsnis. Piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinis nagrinėjimas
4. Jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, įskaičiuojamas vienas jo parašas, kiti parašai neįskaičiuojami. Parašai taip pat neįskaičiuojami, jeigu pažeidžiant šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį duomenis apie pilietį parašų rinkimo lape įrašo ne jis pats, taip pat jeigu įrašyti ne visi šiame Įstatyme nustatyti duomenys arba jie įrašyti neteisingai.
II. SIŪLOMI ATPK PAKEITIMAI
1) Kad pakeista Referendumo įstatymo 2 str. 1 d. norma veiktų, tai yra, kad privalomai piliečiai balsuotų referendume, reikia numatyti atsakomybę už nedalyvavimą referendume. ATPK papildyti 207(15) straipsniu.
207(15) straipsnis. Nedalyvavimas privalomame referendume
Nedalyvavimas referendume be pateisinamos priežasties -
užtraukia baudą nuo šimto iki šimto penkiasdešimt eurų.
Tokie pat veiksmai, padaryti pakartotinai –
užtraukia baudą nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
2) Pakeisti ATPK 2071 straipsnio 1 d. priešais „rinkėjų parašų rinkimo lapų“ įrašant „parašais užpildytų“. Dabartinis šios teisės normos traktavimas yra keistas, kai Vyriausioji rinkimų komisija reikalauja grąžinti tuščius lapus, tarsi jie turėtų vertę, o juk tušti lapai tėra tik makulatūra. Todėl yra neteisinga ir nelogiška, kad už makulatūros praradimą dabar taikoma net administracinė bausmė.
2071 straipsnis. Rinkėjų sąrašų, piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašų, balsų skaičiavimo protokolų, rinkimų ar referendumo biuletenių praradimas
Rinkėjų sąrašų, piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašų, parašais užpildytų rinkėjų parašų rinkimo lapų, balsų skaičiavimo protokolų, rinkimų ar referendumo biuletenių praradimas, padarytas asmens, atsakingo už šių dokumentų saugojimą ir tvarkymą, –
2016 m. kovo 16 d. įvyko Peticijų komisijos posėdis, kuriame priimtas sprendimas.
"Komisija nusprendė kreipimesi „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“ pateiktus pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 3, 5, 7, 11 ir 13 straipsnius pripažinti peticija ir priimti ją nagrinėti.
Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, taip pat nusprendė kreipimesi pateikto pasiūlymo pakeisti Referendumo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžio „laisvas“ įrašyti žodį „privalomas“ nenagrinėti Peticijų įstatymo nustatytais pagrindais, kadangi norint tenkinti šį pasiūlymą reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija), tačiau Komisija neturi teisės teikti Seimui sumanymo keisti Konstituciją. Pagal Konstitucijos 147 straipsnį, sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Peticijų komisija tokios teisės neturi.
Konstitucijos 2 straipsnyje yra nustatyta, kad suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis). Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant šalį yra ypač svarbi aukščiausios suverenios galios išraiška, todėl per referendumą turi būti nustatyta tikroji Tautos valia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).
Taigi Konstitucijoje yra įtvirtinta galimybė šalies piliečiams įgyvendinti Tautos suverenitetą tiesioginės demokratijos forma – referendumu. Pagal teisės teoriją ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliečių visuotinis balsavimas Konstitucijos, įstatymo ar atskirų jo nuostatų priėmimo, vidaus ir užsienio politikos klausimais. Šio demokratijos instituto esmę nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suverenių galių (supremapotestas) tiesioginis apibūdinimas ir 2) tiesioginės demokratijos įgyvendinimo procese priimtų aktų teisinė reikšmė (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).
Pažymėtina ir tai, kad pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba. Niekas kitas negali turėti tokių pilietinių ir politinių teisių ar pareigų, kurios Konstitucijoje nustatomos savo valstybės piliečiams. Šiuo atveju tai reiškia piliečio konstitucinę teisę tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį ir valstybės institucijų pareigą užtikrinti šios teisės įgyvendinimą. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė yra viena iš Tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, todėl įstatymų leidėjas nustato tokias taisykles, kurios užtikrina, kad šią konstitucinę garantiją realizuotų rinkimų teisę turintys piliečiai (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas).
Taigi, kompleksiškai vertinant Konstituciją, Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo straipsnius, manytina, kad piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant savo šalį ir priimant valstybinės reikšmės sprendimus turėtų būti siejamas su piliečių teise, bet ne pareiga, laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo ir balsavimo referendume. Todėl siūlomi Referendumo įstatymo pakeitimai dėl privalomo dalyvavimo referendume galimai nesiderina su Konstitucijos nuostatomis, todėl ir Referendumo įstatyme negali būti nustatytos pareigos privalomai dalyvauti referendume bei asmenims negali būti taikoma ir atsakomybė už nedalyvavimą referendume, t. y. šiuo atveju asmuo turi teisę laisva valia apsispręsti, ar pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise, ar ja nepasinaudoti, ir toks apsisprendimas negali sukelti jam neigiamų teisinių padarinių.
Atsižvelgusi į visa tai, Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 2 straipsnio 4 dalimi, taip pat nusprendė ir kreipimesi pateikto pasiūlymo papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nauju 20715 straipsniu nenagrinėti Peticijų įstatymo nustatytais pagrindais.
Kreipimesi pateikto pasiūlymo pakeisti kodekso 2071 straipsnį Komisija, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, nusprendė nenagrinėti Peticijų įstatymo nustatytais pagrindais, kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuo šių metų balandžio 1 d. netenka galios."
2016 m. gegužės 4 d. Peticijų komisija iš esmės nagrinėjo peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus:
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytas referendumų rūšis ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti sąvoką „neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai“.
2. Pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnį ir numatyti, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
3. Pakeisti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatant, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas ne 3 mėnesių, bet 12 mėnesių terminas.
4. Pakeisti Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du ar daugiau kartų, įskaičiuojamas vienas jo parašas.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, į Komisijos posėdyje pateiktus specialistų paaiškinimus ir dėl šių motyvų:
1. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytas referendumų rūšis ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti kitą sąvoką –„neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai“.
Pažymėtina, kad dėl referendumų klasifikavimo koncepcijos tarp mokslininkų nėra vieningos nuomonės, todėl teisinėje literatūroje pateikiama įvairių referendumų klasifikacijų, kurios priklauso nuo kriterijų, pagal kuriuos referendumai klasifikuojami. Vieni mokslininkai referendumus skirsto į privalomuosius ir neprivalomuosius, tačiau šios vartojamos sąvokos nėra tikslios, kadangi neaišku, ar tokio referendumo rezultatai yra privalomi, ar referendumo privalomumas priklauso nuo klausimų, kuriems surengiamas referendumas, sąrašo. Profesorius habil. dr. A. Vaišvila referendumus skirsto į: 1) sprendžiamuosius referendumus, kai tauta visuotiniu balsavimu priima galutinius sprendimus; 2) patariamuosius referendumus, kai siekiama sužinoti tautos nuomonę konkrečiu klausimu, kurį valstybės institucijos rengiasi reglamentuoti; 3) ratifikacinius referendumus, kai tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą valstybės institucijų pasirašytai tarptautinei sutarčiai ir 4) privalomuosius referendumus, organizuojamus tais klausimais, kurie negali būti išspręsti kitaip, kaip tik referendumu. Kiti teisės teorijos mokslininkai numato dar kitokį referendumų klasifikavimą, pavyzdžiui, pagal būtinumą vykdyti referendumą, norint priimti tam tikrą sprendimą referendumai skirstomi į privalomuosius ir fakultatyvinius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. liepos 22 d. nutarime referendumus suskirsto į sprendžiamuosius, per kuriuos Tauta visuotinio balsavimo būdu priima įstatymus, patariamuosius, kuriems teikiami svarstyti svarbiausi šalies gyvenimo klausimai, ir ratifikacinius, kurių metu Tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą parlamento priimtam įstatymui.
Įvertinus aukščiau pateiktą referendumų rūšių apibrėžimų įvairovę, manytina, kad pareiškėjos peticijoje pateiktas pasiūlymas Referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose pakeisti referendumo apibrėžimą ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti „neprivalomų (fakultatyvinių) referendumų“ sąvoką yra atmestinas.
2. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnį ir numatyti, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 9 straipsnio, kuris įeina į Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ sudėtį, pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Pagal dabar galiojantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Konstitucijos 2 straipsnyje yra nustatyta, kad suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kai piliečiai perduoda įstatymų leidimo teisę parlamentui. Tauta pasilieka sau legislatyvinę diskreciją tik išimtiniams atvejams, kai rengiami referendumai itin svarbiais visai valstybei klausimais. Referendumas yra tiesioginės demokratijos – Tautos kolektyvinės valios išraiška, kai balsų dauguma priimami politiniai ir teisiniai sprendimai. Tiesioginis Tautos suverenių galių vykdymas ir suteikia didžiausią autoritetą sprendimams, priimtiems referendumu. Atsižvelgiant į referendumo svarbą visuomenei bei į tai, kad referendumo metu priimti sprendimai yra galutiniai, neskundžiami ir neginčijami, pareiškėjos peticijoje pateiktas pasiūlymas pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatant, kad Konstitucijos 9 straipsnio, kuris apibrėžia referendumo institutą, pakeitimui būtų taikomi švelnesni reikalavimai, numatyti Referendumo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, yra atmestinas.
3. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatant, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas ne 3 mėnesių, bet 12 mėnesių terminas. Kiekvienoje valstybėje referendumas yra unikalus reiškinys, kuris atspindi visuomenės ir valstybės ypatumus, jos aktualijas. Šiuo aspektu referendumą galima laikyti tam tikru visuomeninių vertybių nustatymo būdu. Referendumai skatina valdžios institucijas, taip pat politikus nuolat bendrauti su piliečiais ir aiškintis tas problemas, kurios jiems ypač svarbios. Nustačius pakankamai ilgą terminą piliečių parašų rinkimui dėl reikalavimo paskelbti referendumą, iškelta problema visuomenei gali tapti nebeaktuali. Kita vertus, Lietuvoje elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimas nuosekliai didėja, sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, kasmet pasiekiami aukštesni kompiuterinio raštingumo rezultatai, todėl platus visuomenės informavimo, tarp jų ir elektroninių, priemonių naudojimas skatina piliečius žymiai greičiau ir aktyviau susipažinti ir prisidėti prie skelbiamų iniciatyvų.
4. Peticijoje siūloma pakeisti Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, įskaičiuojamas vienas jo parašas. Pagal dabar galiojančią Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du ar daugiau kartų, visi jo parašai neįskaičiuojami.
Pagal Konstituciją referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė yra viena iš Tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, Konstitucijos ginama vertybė, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis ir reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga (Konstitucinio teismo 2014 m. liepos 11d. nutarimas). Konstitucija garantuoja piliečiams galimybę savo valią dėl pritarimo referendumui pareikšti dviem būdais: paremti arba atsisakyti paremti patį reikalavimą paskelbti referendumą arba tiesiogiai pareikšti savo valią referendumo metu. Iš Konstitucijos kyla reikalavimas užtikrinti piliečių teisę dalyvauti visose referendumo inicijavimo ir organizavimo stadijose, būti informuotiems apie piliečių referendumo iniciatyvinės grupės siūlomą paskelbti referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo, pasirašyti reikalavimą paskelbti referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo arba jo nepasirašyti ir kt. Pagal Referendumo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, pilietis, pasirašydamas reikalavimą paskelbti referendumą, pats turi įrašyti savo duomenis, t. y. vardą, pavardę, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, taip pat pasirašymo datą. Tokiu būdu pilietis, vieną kartą jau apsisprendęs dėl paramos referendumo paskelbimo iniciatyvai, antrą kartą neturėtų pasirašyti. Todėl manytina, kad įstatymo leidėjas Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje pagrįstai numatė būdą, kuriuo siekiama apsaugoti piliečių parašų rinkimo iniciatyvą nuo galimų piktnaudžiavimų.
2016 m. gegužės 10 d. Seimo rytiniame posėdyje priimtas protokolinis nutarimas dėl peticijos.
13.35 val. SVARSTYTA. Seimo protokolinis nutarimas „Dėl peticijos“.
Pranešėjas – Peticijų komisijos atstovas P. Čimbaras.
NUTARTA. Priimti tokį Seimo protokolinį nutarimą:
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Peticijų komisijos išvadą dėl peticijos, n u t a r i a:
Atmesti peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų“ pateiktus pasiūlymus:
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 3 ir 5 straipsniuose nustatytas referendumų rūšis ir vietoj „konsultacinių (patariamųjų) referendumų“ sąvokos vartoti sąvoką „neprivalomieji (fakultatyviniai) referendumai“.
2. Pakeisti Referendumo įstatymo 7 straipsnį ir numatyti, kad sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
3. Pakeisti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, numatant, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas ne 3 mėnesių, bet 12 mėnesių terminas.
4. Pakeisti Referendumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad jeigu nustatoma, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du ar daugiau kartų, įskaičiuojamas vienas jo parašas.
Pritarta bendru sutarimu.
Pagal Seimo statuto 113 straipsnio 2 dalį "Sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma, šie sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (bendru sutarimu), t.y. po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: “Ar yra prieštaraujančių?” niekas neatsako, ir jis paskelbia: “Priimta”."
Tai reiškia, kad visi – ir vaidinantys, kad atstovauja piliečių interesus ir siekia, kad jie įgautų realias, o ne popieriuje esančias tiesioginės demokratijos teises, ir nevaidinantys, atvirai pasisakantys prieš demokratiją ir Konstituciją, jos 4 straipsnyje pirmoje vietoje įtvirtintą Tautos teisę aukščiausią suverenią galią vykdyti tiesiogiai,- draugiškai sutaria, kad tik nebūtų sudarytos sąlygos jų valdžios apribojimui, kad ir toliau piliečiai dėl aukštų bei neįgyvendinamų reikalavimų negalėtų priimti sprendimų ir negalėtų tiesiogiai dalyvauti savo šalies valdyme, kaip tai buvo tarybinėje Lietuvoje.